Kaip nustatyti gruntinio vandens lygį

Perkant namą ar renkantis statybų vietą, būtina nustatyti dirvožemio savybes, ir nemažame gylyje. Tai padeda užtikrinti objekto ar komunikacijų patikimumą, užtikrinti ilgą tarnavimo laiką. Vienas iš pagrindinių parametrų yra gruntinio vandens lygis (UGV), nustatyti atsiradimo gylį galima ne tik padedant geodezininkams, bet ir savarankiškai, jei žinote, kaip tai padaryti.

Požeminis vanduo – kas tai yra, kam nustatomas

Požeminis vanduo – tai vanduo, kuris tam tikrame gylyje užpildo visas dirvožemio poras. Kai iškrenta krituliai arba užtvindo vietovę, tam tikrame lygyje gruntas yra visiškai prisotintas. Požeminio vandens sluoksnio vieta nuolat kinta: atstumas iki dirvožemio paviršiaus mažėja arba didėja. Svarbiausias veiksnys, darantis įtaką šiai situacijai, yra krituliai. Priešingai, sausra prisideda prie gruntinio vandens sluoksnio sumažėjimo. Tačiau dažniausiai požeminio vandens sluoksnis yra kelių metrų gylyje.

Kai kuriuose regionuose (daugiausia pelkėtuose) gruntinio vandens lygis yra 3-5 cm ar daugiau – labai arti paviršiaus. Palyginimui, kalkakmenio uolienose visiškai vandeniu prisotinto dirvožemio sluoksnis siekia 100 metrų.

Kada svarbu nustatyti UGV:

• planuojant pamatų statybą, gruntas turi būti sausas, būtina pasirinkti vietą, kurioje gruntinio vandens lygis yra žemas;
• tiesiant komunikacijas;
• septinio rezervuaro įrengimas;
• iškasti šulinį;
  daržų, sodų įrengimas sklype – augalams požeminio vandens lygis yra toks pat svarbus kaip ir pamatams bei kitiems pastatams;
• šulinio kasimas arba gręžimas.

Būtina laikytis pagrindinės sąlygos – gruntas kasamas iki požeminio vandens lygio, antraip atsiras statinio įgriuva.

Požeminio vandens tipai

Požeminis vanduo šiose vietovėse skiriasi sluoksnio gyliu, prisotinimu ir grunto struktūra. Jei planuojama įsigyti septiką, įrengti pamatus ar šulinį šalia namo, būtina nustatyti, kokio gylio yra skysčiu prisotinto grunto sluoksniai. Tuo tikslu tiriamos visų tipų gruntinio vandens savybės:

• viršutinis gruntinis vanduo: šiai kategorijai priklauso dirvožemis, kapiliarinis vanduo, gylis svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 metro, periodiškai šio sluoksnio storis mažėja;
• požeminis vanduo: šio sluoksnio ieškoma pirmame atspariame lygyje – ant vandeningojo sluoksnio, šiuo atveju nėra nuorodos į dirvožemio rūšį, tačiau pažymima priklausomybė nuo reljefo, šie sluoksniai laikomi pagrindiniais nustatant tinkamą vietą pamatams, septikams statyti;
• tarpsluoksnis: apytikslis paplitimas – keliais metrais žemiau gruntinio vandens lygio, tokie vandenys gali būti slėginiai ir neslėginiai;

arteziniai: žemiausi sluoksniai, jie pasitaiko iki 150 metrų aukštyje.
Žemiau gruntinių vandenų įsiterpę vandeniui nelaidūs sluoksniai. Pastarųjų gylis yra skirtingas – nuo 20 iki 200 metrų, tai priklauso nuo regiono ir reljefo.

Kaip nustatyti požeminio vandens sluoksnio vietą

Renkantis vietą pastatui ar sodui svarbu ne tik šalia esantys vandens telkiniai, bet ir gruntinio vandens lygis. Kuo arčiau objekto yra drėgmės šaltinis, tuo blogesnės pasekmės. Yra 2 būdai, kaip nustatyti šio sluoksnio paplitimo lygį: geodezininkų paslaugos, savarankiškas teritorijos tyrimas. Specialistų darbas sudaro dar vieną išlaidų straipsnį. Be geodezininkų pagalbos galima sumažinti projekto išlaidas. Toliau aptarsime galimus tyrimo metodus.

GW lygio tikrinimas

Kartografinių duomenų nagrinėjimas
Galima iškelti dokumentus, kuriuose yra informacijos apie geologinius tyrimus konkrečiame regione, vietovėje. Dauguma tokių žemėlapių buvo sudaryti sovietmečiu. Tada buvo vykdoma geologinių tyrimų programa. Kontrolinių gręžinių išdėstymo kartotinumas buvo 5 km. Šiandien šie duomenys laikomi sutartiniais, nes verčiant mastelio vienetus į realius kilometrus paklaida bus didelė. Dėl to sunku susidaryti tikslesnį vaizdą apie požeminio vandens sluoksnių išsidėstymą vietovėje.

Augalijos tyrimai

Daugelis želdinių negali išgyventi sausros ar nuolatinio užliejimo sąlygomis. Pirmuoju atveju daroma prielaida, kad gruntinio vandens lygis yra žemas, o antruoju – kad gruntinis vanduo yra aukštas. Būtina išsiaiškinti, kokie augalai aptinkami vietovėje. Jei yra išsivysčiusių obelų, tai rodo, kad gruntinio vandens sluoksnis yra giliai, nes drėgmės perteklius tokiems medžiams kenkia. Esančios nendrės, pelynai, pakalnutės, saldymedžiai rodo, kad gruntinis vanduo yra arčiau paviršiaus.

Gyvų būtybių stebėjimas: gyvūnų, vabzdžių

Vandens prisotinto sluoksnio prie dirvos paviršiaus vietos sklype požymiai:

• graužikų urvų, skruzdėlynų nebuvimas;
• uodų gausa;
• varlių pasirodymas;
• daug šliužų, sraigių.

Kaimyninių šulinių būklės tyrimas, informacijos iš vietos gyventojų rinkimas
Būtina apžiūrėti vietą, kad būtų galima nustatyti gruntinio vandens lygį. Galima apklausti žmones, kurie tikriausiai žino, kur šuliniai išdžiūvę, pas kuriuos kaimynus jie dar veikia. Yra ir kitas nustatymo būdas – statybos vietoje galima tiesiog iškasti techninį šulinį, kuriame bus matomas vandens veidrodis.

Drėgmės kontrolė

Apie požeminio vandens sluoksnio buvimo vietą netoli dirvos paviršiaus byloja dažni rūkai, drėgnas oras vakarais net per karščius. Jų buvimo sklype artumas prisideda prie intensyvaus žolės augimo, gausios rasos atsiradimo rytais. Be to, tokiais atvejais netoliese nėra vandens telkinių, kurie galėtų tam daryti įtaką.